KOKIA DANTŲ PASTA TINKA BŪTENT JUMS?

Dantų pasta, kuri tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, dantų bei periodonto audinių pažeidimo lygio, mitybos įpročių, burnos higienos įgūdžių. Dantų pasta turi būti pasirenkama individualiai. Jums gali padėti tai padaryti Jūsų odontologas arba burnos higienistas.

Vaikams dantų pasta parenkama priklausomai nuo vaiko amžiaus. Iki trejų metų vaikams, kurių visi dantys yra sveiki, rekomenduojama naudoti pastą, turinčią 500 ppm fluoridų. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika gydytojas odontologas gali paskirti valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Vyresniems vaikams galima naudoti pastas, kuriose yra 1000-1450 ppm fluoridų.

Fluoridų kiekis vaikui parenkamas priklausomai nuo dantukų pažeidimo lygio.

Žmonėms, kurie turi jautrius dantis, dažniausiai rekomenduojama naudoti jautriems dantims skirtas dantų pastas. Jose paprastai būna kalio citrato, mažinančio dantų jautrumą.

Dantų pastos abrazyvumas yra viena pagrindinių dantų jautrumo priežasčių. Dažnai nesusimąstę du kartus per dieną valomės dantis labai abrazyvia dantų pasta, kurią specialistai rekomenduoja vartoti ne daugiau kaip kartą ar du per savaitę. Paprastai mažiausiai abrazyvios vaikams skirtos dantų pastos, po jų eitų jautriems dantims ir dantenoms skirtos dantų pastos, o didžiausiu abrazyvumu pasižymi dantų pastos nuo apnašų, akmenų ir balinamosios dantų pastos. Daugelis balinamųjų dantų pastų dantų šviesinimo efektą pasiekia nuvalydamos paviršinį dantų emalio sluoksnį, kuris būna su dėmėmis nuo arbatos, kavos, rūkymo, taip atidengdamos gilesnį ir baltesnį emalio sluoksnį bei tuo pačiu plonindamos dantų emalį. Po ilgesnio balinamųjų dantų pastų vartojimo dažnai pajaučiamas dantų jautrumas.

Siekiantys didesnio efektyvumo gali rinktis mineralizaciją, emalį atstatančius dantų kremus ir gelius, pasižyminčius didele fluoro koncentracija (1450 ppm). Sunkesniais atvejais dantų jautrumą gali sumažinti gydomosios procedūros, naudojant fluoro laką, specialų kalio, kalcio bei stroncio druskomis praturtintą tirpalą.

gingivitu ar periodontitu (gingivitas – dantenų uždegimas, pirmoji dantenų ligos stadija; požymiai: kraujuojančios dantenos valantis dantis, liečiant ar valgant, dantenų patinimas ir padidėjęs jautrumas, nemalonus burnos kvapas; periodontitas išsivysto kada uždegimas iš dantenų išplinta į gilesnius periodonto audinius, taip pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis kaulas, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro taip vadinamos periodonto kišenės) atlikus profesionalios burnos higienos procedūrą, esant stipriam uždegimui, paprastai medikai rekomenduoja 2 savaites naudoti antibakterinių savybių turinčias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius su chlorheksidinu.

Po gydymo patariama naudoti profilaktines specialias pastas ir skalavimo skysčius, kuriuose yra gydomųjų žolelių ekstraktų (arbatmedžio, šalavijų ekstrakto, ąžuolo žievės ir kedro riešutų aliejaus), fermentų, sutraukiančių dantenų kraujagysles. Šie komponentai efektyviai veikia dantenas ir visą burnos ertmę, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir naikina blogą burnos kvapą.

Tačiau rezultatas bus pasiektas tik tada, jei žmogus ne tik naudos specialias priemones, bet ir tinkamai valys dantis. Taip pat reikėtų probleminėms vietoms skirti daugiau dėmesio valant tarpdančius specialiai tam skirtais tarpdančių šepetėliais. Nederėtų nepamiršti ir valyti apnašas nuo liežuvio, kur kaupiasi pakankamai daug bakterijų. Siekiant išvengti šių periodonto ligų kiekvienam pacientui rekomenduojama palaikyti puikią burnos higieną ir 2 kartus per metus profilaktiškai apsilankyti pas burnos higienos specialistą, kad pašalintų apnašas, bei pas odontologą dėl dantų gydymo bei senų plombų korekcijos. Dantų apnašas galite pasitikrinti ir namie naudodami dantų apnašų indikatorius (tabletes ar skystį, pagamintą iš maistinių dažų) – rekomenduojama tai atlikti bent jau kas ketvirtį, kad įvertintumėte, ar tinkamai valotės dantis.

Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių dantenos tampa jautresnės vietiniams dirgikliams – apnašoms. Gali pasireikšti dantenų uždegimas, vadinamas nėščiųjų gingivitu. Tokiu atveju reikia vartoti pastą, turinčią uždegimą mažinančių medžiagų ir fluoro. Uždegimą mažina medetkos, šalavijų ekstraktai, ežiuolė, propolis, dantenas ramina alavijų ekstraktas. Tačiau tokioje pastoje neturėtų būti antibiotikų (triklozano, chlorheksidino).

Pacientams, kuriems nustatomas didelis ėduonies rizikos laipsnis, taip pat turintiems apsinuoginusius dantų kaklelius ir šaknis, turintiems kserostomiją (burnos sausumas), patariama naudoti pastas turinčias daug fluoro (1450 ppm ir daugiau).

Žmonėms, neturintiems dantų ir nešiojančius dantų protezus ar implantus, pastos su fluoru netinka, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti metalo koroziją. Tokiems pacientams patariame naudoti higienines dantų pastas neturinčias veikliųjų, gydomųjų medžiagų, tačiau jos gerai valo, putoja, malonaus skonio. Jei burnoje yra likę dantų, tinka vartoti nedidelį kiekį neutralaus natrio fluorido turinčias pastas.

Atminkite, ar gerai nuvalote dantų apnašas labiau priklauso nuo dantų valymo technikos ir trukmės negu nuo pačios dantų pastos.

Naudota literatūra:

• „Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika“ S. Milčiuvienė, E. Bendoraitienė;
• Informacija internete.

Informaciją parengė burnos higienistė Jūratė Saveljevaitė

Informacija paimta iš Lietuvos Respublikos odontologų rūmų.