Iš kur atsirado klinikos pavadinimas LELA

Lela — tai deivė, daug senesnė už antikos mitų deives. Ji sukurta senovės rankiotojų ir medžiotojų matriarchato laikais.

Deivė Lela laikoma gimimo, vaisingumo, jaunimo santuokų deive. Deivės Lelos kultas per tūkstantmečius keitėsi įgaudamas įvairius variantus. Seniausioje mitinėje tautosakoje ji buvo siejama su laumėmis, kurios, sužibus danguje žvaigždėms, išeidavusios į ežerus ar upes maudytis, o išsimaudžiusios šokdavusios rasotose pievose. Nuo žmonių laumes saugodavusi antgamtiška paukštė lelekė, arba naktinyčia, t y. deivė Lela. Vėlesniame deivių kulto vystymosi etape jos pradėtos vaizduoti kaip besirūpinančios jaunuolių meile, santuokomis ir vaikų gimimu. Neatsitiktinai vakarais besimylinčius vaikinus ir merginas žmonės vadino lelekais.

Neolite, atsiradus ir vystantis žemdirbystei, deivė Lela įgavo antropomorfinio pavidalo bruožų. Lada įsitvirtino kaip Didžioji deivė motina, viso pasaulio gimdytoja, o jos duktė Lela, santuokų globėja, tarpininkė tarp dangaus ir žemės. Ji buvo žinoma vestuvių ir kūdikio gimimo apeigose. Taip pat ji buvo laikoma pavasario gamtos atgaivintoja, augmenjos pažadintoja, lietaus ir rasos davėja, taip pat ir santuokų bei santuokinio gyvenimo, giminių globėja. Nuėmus dėrlių pirmąjį duonos kepalą greičiausiai aukodavo Lelai. Su Lelos kultu ypač buvo susieti Rasos švenčių apeiginiai laužai. Apeigose išlikusieji kai kurie deivės Lelos kulto elementai rodo, kad ši deivė gana glaudžiai susijusi su dangiškosios ir žemiškosios ugnies kultu. Jų ryšys su ugnimi ryškiai pasireiškiąs per pavasario švenčių apeigas.

Apie buvusį platų Lelos kultą sako Lietuvos vietovardžiai: Leliai, Lėlaičiai, Leliokiške, Lelionys ir pan.

Deivė Lela buvo vaizduojama trigalve. Baltų gyventoje Prilvičių vietovėje (Prūsija) XVIII a. antroje pusėje tarp rastų žavarinių statulėlių su lietuvių dievų vardais, užrašytais runų raštu, buvo ir trigalvė statūlėlė. Tikriausiai ši statūlėlė atitinka rašytiniuose šaltiniuose minimą deivę Lelą. J. Lelevelis Lelą vadina “triveide Lela Kunige”. Ji laikoma tarpininke tarp trijų visatos dalių. Lela, kaip ir Lada, buvo tolygi gyvybės medžiui, taip pat simbolizavo tris egzistencjios komponentus: gimimą, gyvenimą, mirtį.

---

Naudota literatūra:

P. Dundulienė “Pagonybė Lietuvoje”

Mintis, Vilnius 1989